Kas yra celiakija?
Celiakija — tai visą gyvenimą trunkanti autoimuninė liga, o ne paprastas maisto netoleravimas. Sergantiems žmonėms suvalgytas gliutenas — baltymas, esantis kviečiuose, miežiuose ir rugiuose — priverčia imuninę sistemą pulti plonosios žarnos gleivinę. Ilgainiui pažeidžiami smulkūs pirštelių pavidalo gaureliai (žarnyno gaureliai), kurie iš maisto pasisavina maistines medžiagas.
Kadangi pažeidimas veikia tai, kaip organizmas pasisavina viską, simptomai toli peržengia virškinimo trakto ribas. Celiakija serga maždaug 1 iš 100 žmonių, tačiau daugelis ilgus metus lieka nediagnozuoti, nes požymiai labai įvairūs, o kartais vos pastebimi.
Svarbi pastaba: celiakija skiriasi nuo kviečių alergijos ir nuo su celiakija nesusijusio jautrumo gliutenui. Tik gydytojas gali jas atskirti, o tyrimai veikia tik tol, kol vis dar valgote gliuteną.
Dažni virškinimo simptomai
„Klasikinis" celiakijos vaizdas susijęs su virškinimo sistema, ir šie požymiai išlieka labiausiai atpažįstami:
- Viduriavimas arba minkšti, nemalonaus kvapo išmatos, kurios gali plūduriuoti (prasto riebalų pasisavinimo ženklas)
- Pilvo pūtimas ir dujų perteklius
- Pilvo skausmas ir mėšlungis
- Vidurių užkietėjimas — taip, celiakija gali sukelti ir priešingą viduriavimui būklę
- Pykinimas ar vėmimas po gliuteno turinčių valgių
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Jei pastebite, kad šie simptomai kaupiasi pavalgius duonos, makaronų ar dribsnių, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Mažiau žinomi, ne virškinimo simptomai
Daugelį nustebina štai kas: didelė dalis šiandien diagnozuojamų suaugusiųjų turi mažai arba visai neturi akivaizdžių virškinimo simptomų. Vietoj to celiakija pasireiškia kitose kūno vietose — būtent todėl ji taip dažnai praleidžiama:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka — vienas dažniausių nusiskundimų
- Geležies stokos mažakraujystė, kuri nereaguoja į geležies tabletes
- Herpetiforminis dermatitas — labai niežtintis, pūslelėmis apaugantis odos bėrimas, dažnai ant alkūnių, kelių ir sėdmenų; tai specifinė celiakijos odos forma
- Pasikartojančios burnos opelės (aftos)
- Sąnarių ir kaulų skausmas bei laikui bėgant mažėjantis kaulų tankis
- Galvos skausmai ar „miglota galva"
- Dilgčiojimas ar tirpimas plaštakose ir pėdose
- Prislėgta nuotaika, nerimas ar depresija
- Nereguliarios mėnesinės ar vaisingumo sunkumai
| Simptomų tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Virškinimo | Viduriavimas, pūtimas, dujos, mėšlungis, vidurių užkietėjimas, pykinimas |
| Mitybos | Geležies stokos mažakraujystė, svorio kritimas, D ir B12 vitaminų stoka |
| Odos ir burnos | Herpetiforminis dermatitas, burnos opelės |
| Neurologiniai | Nuovargis, miglota galva, galvos skausmai, galūnių tirpimas |
| Kaulų ir sąnarių | Sąnarių skausmas, sumažėjęs kaulų tankis |
| Emociniai ir reprodukciniai | Nerimas, prislėgta nuotaika, nereguliarios mėnesinės, vaisingumo problemos |
Simptomai vaikams ir suaugusiesiems
Celiakija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnai atrodo skirtingai, priklausomai nuo to, kada ji prasideda.
Vaikams, ypač mažiems, dažniausiai vyrauja virškinimo simptomai: išpūstas pilvukas, viduriavimas, prastas apetitas, dirglumas ir — svarbiausia — augimo ar svorio priaugimo sutrikimas. Vėluojantis brendimas ir dantų emalio problemos taip pat gali būti užuominos.
Suaugusiesiems vaizdas dažnai subtilesnis. Daugelis kreipiasi dėl nuovargio, mažakraujystės ar odos bėrimo, o ne dėl ryškaus skrandžio sutrikimo. Būtent todėl vidutinis suaugęs žmogus iki diagnozės gali laukti ne vienus metus.
Kaip diagnozuojama celiakija
Prašome nesidiagnozuoti patiems ir neatsisakyti gliuteno prieš atliekant tyrimus. Per anksti pašalinus gliuteną, žarnynas gali pakankamai atsigauti ir tyrimo rezultatas bus klaidingai neigiamas, o tai gerokai apsunkina ligos patvirtinimą.
Įprastas celiakijos tyrimo kelias yra aiškus:
- Kraujo tyrimas. Gydytojas pirmiausia tikrina specifinius antikūnus, dažniausiai tTG-IgA (audinių transglutaminazės). Padidėjęs jų kiekis rodo imuninę reakciją į gliuteną.
- Žarnyno biopsija. Jei kraujo tyrimas rodo celiakiją, gastroenterologas paprastai paima nedidelį plonosios žarnos gleivinės mėginį, dažnai endoskopijos metu, kad įvertintų būdingą gaurelių pažeidimą. Suaugusiesiems tai išlieka patikimiausias patvirtinimo būdas.
- Valgykite gliuteną, kol tyrimai bus baigti — abu tyrimai remiasi tuo, kad imuninė sistema aktyviai reaguoja.
Vien simptomai celiakijos patvirtinti negali, nes jie sutampa su daugeliu kitų ligų. Tik tinkamas medicininis tyrimas gali duoti tikslų atsakymą.
Kas vyksta po diagnozės
Šiuo metu celiakija neišgydoma ir nuo jos nėra vaistų. Vienintelis įrodytas gydymo būdas — griežta, visą gyvenimą trunkanti dieta be gliuteno. Gera žinia ta, kad daugumai žmonių pašalinus gliuteną žarnynas atsigauna, simptomai atslūgsta, o ilgalaikių komplikacijų rizika gerokai sumažėja.
Daugelis taip pat bendradarbiauja su dietologu, kad įsitikintų, jog gauna pakankamai geležies, kalcio, skaidulų ir B grupės vitaminų, nes jų gali trūkti tiek prieš diagnozę, tiek po jos.
Gyvenimas su celiakija: kaip skaityti etiketes
Diagnozavus celiakiją kasdienis apsipirkimas virsta etikečių skaitymo užduotimi. Pagal ES taisykles gliuteno turintys javai yra vienas iš 14 privalomų deklaruoti alergenų, todėl kviečiai, miežiai ir rugiai turi būti nurodyti — paprastai paryškintu šriftu — visur, kur jie pasitaiko, net prieduose ir kvapiosiose medžiagose. Sertifikuota „be gliuteno" žyma teisiškai garantuoja mažiau nei 20 ppm.
Du dalykai, kuriuos verta stebėti, yra paslėptas gliutenas (padažuose, sriubose, perdirbtoje mėsoje ir modifikuotuose krakmoluose) ir kryžminės taršos įspėjimai, tokie kaip „gali būti kviečių pėdsakų". Jei skaityti kiekvieną etiketę atrodo lėta, nuskenavus produktą su FoodScan už jus per kelias sekundes pažymimi gliuteno šaltiniai ir kryžminės taršos įspėjimai.
Apibendrinant: celiakijos simptomai labai įvairūs ir juos lengva palaikyti kažkuo kitu. Jei keli iš šių požymių atrodo pažįstami, toliau valgykite gliuteną ir paprašykite gydytojo kraujo tyrimo — atsakymą verta turėti.
