Name: Virta "Kai norisi MĖSOS" dešra, a.r., 340 g
Brand: Krekenava
SKU: 4770609162138
Rating: 4 (15 reviews)

Mėsos, žuvys ir kulinarija

Mėsos gaminiai

Desros

Virta "Kai norisi MĖSOS" dešra, a.r., 340 g

15 peržiūrėjo šį produktą

Dalintis

Virta "Kai norisi MĖSOS" dešra, a.r., 340 g

Brūkšninis kodas: 4770609162138

Kilmės šalis: Lietuva

Prekės ženklai: Krekenava

Aprašymas

Virta „Kai norisi MĖSOS“ dešra - mūsų skanėstas, pagamintas iš kokybiškos mėsos, puikiai tinka greitam užkandžiui arba kaip pagrindinis patiekalas. 340 g skonio malonumo kiekviename kąsnyje.

Priedai

Druska

Pentanatrio trifosfatas, pentakalio trifosfatas (E451)

Mononatrio glutamatas (E621)

Natrio nitritas (E250)

Atrakinkite pilną produkto analizę

Gaukite AI paremtą sudedamųjų dalių analizę, asmeninius sveikatos patarimus ir protingesnius maisto pasirinkimus — viskas per Telegram.

Pradėkite skenavimą nemokamai

Priedai ir poveikis

Visa informacija apie maistines medžiagas ir palyginimas su panašiais produktais

Druska

Druska: Per didelis suvartojimas gali padidinti kraujospūdį ir sukelti širdies bei kraujagyslių problemų.

Pentanatrio trifosfatas, pentakalio trifosfatas (E451)

Trifosfatai: Veikia kaip emulsiklis ir vandens sulaikymo agentas, tačiau gausus vartojimas gali sutrikdyti kalcio balansą.

Mononatrio glutamatas (E621)

Mononatrio glutamatas: Sustiprina skonį, tačiau kai kuriems žmonėms gali sukelti jautrumo reakcijas, pavyzdžiui, galvos skausmus.

Natrio nitritas (E250)

Natrio nitritas: Naudojamas kaip konservantas bakterijų augimo stabdymui ir spalvos išlaikymui, tačiau per didelis vartojimas gali padidinti vėžio riziką.

Priedų apžvalga

Sugeneruota DI

Virta dešra 'Kai norisi MĖSOS' apskritai atrodo saugi vartojimui, jei ji tinkamai laikoma ir vartojama per galiojimo laiką. Tačiau perdirbti mėsos produktai gali turėti didelį druskos ir konservantų kiekį, kuris gali kelti sveikatos riziką, jei vartojamas per dideliais kiekiais. Patartina asmenims, turintiems tam tikrų sveikatos problemų, pavyzdžiui, hipertenziją, riboti tokių produktų vartojimą.

Analizė paremta +110 000 mitybos tyrimais